Stiprinti imuninę apsaugą reiškia imtis veiksmų, susijusių su gyvenimo būdu (keisti mitybą, saugoti miegą, užsiimti fizine veikla ir t. t.). Taip pat galima naudoti tam tikrus natūralius produktus. Vitaminai, mikroelementai, eteriniai aliejai: yra daugybė būdų stiprinti imunitetą ir pasiruošti šaltiems orams, žiemai ir su ja susijusioms ligoms.
Imunitetas - tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo medžiagų, kurios kelia grėsmę jo tinkamam funkcionavimui ar išgyvenimui. Tokiomis grėsmėmis gali būti virusai, bakterijos, grybeliai ar parazitai, vėžinės ląstelės arba svetimkūniai, pavyzdžiui, atplaiša.
Kodėl žiemą turime mažesnį imunitetą?
Šaltuoju metų laiku, kuris sutampa su didesne virusų cirkuliacija, organizmas paprastai blogai reaguoja.
Jei artėjant žiemai imunitetas yra perpus mažesnis, tai ne be reikalo. Kai kuriems žmonėms nuo rudens iki žiemos sumažėja serotonino gamyba ir dėl to prasideda depresijos sindromas, nuovargis ir stresas. Šį hormoną išskiria ne tik neuronai, bet ir imuninės sistemos ląstelės. Daugiau nei 95% serotonino gamina žarnynas.
Neretai norisi cukraus, ypač dienos pabaigoje ir vakare, kai dienos trumpėja, o šviesa gęsta. Tai visiškai normalu: organizmas stengiasi kompensuoti serotonino sumažėjimą smegenyse. Taigi serotonino gamybos skatinimas reiškia kovą su stresu, taigi ir imuninės sistemos stiprinimą!
Kad išvengtumėte virusų, miegokite ir mankštinkitės!
Miegokite po 7-8 valandas per naktį, o dieną įsileiskite kuo daugiau natūralios šviesos į savo namus arba, jei galite, į savo darbo vietą. Pavyzdžiui, strateginėse vietose galite pastatyti keletą veidrodžių, kad dienos šviesa atsispindėtų kambaryje.
Reguliarus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, 30 minučių per dieną vaikščiojimas, pagerina kraujotaką, padidina imuninių ląstelių kiekį ir sumažina kvėpavimo takų infekcijos riziką 40%. Kita vertus, persitreniravimas turėtų gana neigiamą poveikį: po pernelyg intensyvaus sporto seanso sumažėja limfocitų, o tai reiškia, kad užpuolimo atveju sumažėja potencialių antikūnų kiekis. Tik nuo jūsų priklauso, ar rasite tinkamą pusiausvyrą, nespausdami savęs per prievartą.
Speciali dieta imuninei sistemai
Svarbu staiga nekeisti mitybos, pirmenybę teikti sezoniniams produktams ir nepadauginti cukraus ar riebalų, prisidengiant tuo, kad jaučiate žiemos slogą. O geriausia būtų tikrai atsisakyti alkoholinių gėrimų ir saldžių gaiviųjų gėrimų, kurie gali sutrikdyti imuninės sistemos veiklą.
Kad padidintumėte serotonino gamybą, o kartu ir neuronų bei žarnyno imuninių ląstelių veiklą, pirmenybę teikite lėtai virškinamiems angliavandeniams, pavyzdžiui, duonai, makaronams, grūdams ir ryžiams, o ne greitai virškinamiems angliavandeniams iš saldumynų, sausainių ir pyragaičių.
Vitaminai, imuniteto sąjungininkai
Vitaminas A
Jis skatina baltųjų kraujo kūnelių dauginimąsi ir limfocitų antikūnų gamybą. Jis taip pat būtinas žarnyno gleivinės barjerinei funkcijai. Tinkama dozė: 600-800 mikrogramų per dieną. Norint suvartoti, pagalvokite apie morkas, moliūgus ar špinatus.
Nėščioms moterims skirti maisto papildai, kurių sudėtyje yra vitamino A (retinolio), ypač žuvų kepenų taukai, gali būti kenksmingi ir sukelti apsigimimų, jei viršijama rekomenduojama dozė.
Vitaminas C
Tai galingas antioksidantas, kuris apsaugo baltuosius kraujo kūnelius ir didina jų judrumą. Jis stimuliuoja citokinų - pasiuntinių, aktyvinančių imuninį atsaką, - gamybą. Jo yra vaisiuose ir daržovėse. Rekomenduojama paros dozė yra 110 mg per dieną.
Vitaminas E
Vitaminas E - tai grupė molekulių, vadinamų alfa-tokoferoliais. Jų natūraliai yra maisto produktuose, pavyzdžiui, saulėgrąžų sėklose ar augaliniuose aliejuose. Tyrimais įrodyta, kad vitaminas E kompensuoja dėl senėjimo sumažėjusį imuninį atsaką, skatindamas baltųjų kraujo kūnelių gamybą, ir yra naudingas kovojant su kvėpavimo takų infekcijomis.
Vitaminas D
Jis aktyvina baltuosius kraujo kūnelius (T limfocitus), reikalingus antikūnams gaminti ir mikrobams naikinti. Daugiausia jo yra riebiose žuvyse (menkės kepenyse ir jų aliejuje, rūkytoje silkėje, skumbrėje ir kt.). Labiausiai paplitusios dvi jo formos: augalinės kilmės D2 ir gyvūninės kilmės D3. Jų veiksmingumas nesiskiria, tačiau minimalų rekomenduojamą suvartoti 5 mikrogramų per dieną kiekį sustiprina kasdienis buvimas dienos šviesoje, nes vitamino D gamybą daugiausia skatina UV spinduliai.
Magnis, selenas, cinkas: priklauso nuo mikroelementų
Selenas dalyvauja imuninės sistemos veikloje, nes palaiko baltųjų kraujo kūnelių budrumą. Jo 50 mikrogramų per dieną yra ementalio sūryje, virtame kumpyje arba pievagrybiuose.
Cinkas (jūros gėrybės, paukštiena, sūris ir t. t.), 10-15 mg per dieną, apsaugo ląstelių membranas nuo mikrobų infekcijos.
Taip pat vartokite magnio imuninei sistemai stiprinti ir kovai su nuovargiu. Kai kurie tyrimai rodo, kad magnio chloridas stimuliuoja baltąsias kraujo ląsteles. Magnio yra daugelyje maisto produktų: jūros gėrybėse, kakavoje, migdoluose, prieskoniuose, viso grūdo duonoje ir ryžiuose...
Visi šie veiklieji ingredientai, naudojami kartą per ketvirtį, papildys jūsų metines atsargas ramiai žiemai. Jie turi įvairios naudos tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
Norėdami papildyti savo mitybą šiais vitaminais ir mineralais, nedvejodami ją papildykite "Fyron Immun" papildais. Jo unikali formulė sutelkia visus šiuos svarbiausius vitaminus ir mineralus vienoje tabletėje. Tai idealus sąjungininkas, padedantis išsaugoti natūralią gynybinę sistemą: Fyronas Immun.
Geriausias maisto papildas: Fyron Immun
Kaip matote, gerai veikianti imuninė sistema padės jūsų organizmui veiksmingai kovoti su peršalimo ligomis, gripu ir kitomis infekcijomis. Norint ją išsaugoti arba sustiprinti, būtina laikytis sveikos gyvensenos ir įvairios bei subalansuotos mitybos.
"Fyron Immun" yra puikus visų šių maistinių medžiagų mišinys. Dėl labai subtilaus šių vitaminų ir mineralinių medžiagų derinio labai geroje formulėje produktas pasiekia labai aukštą veiksmingumą, palyginti su kitų prekių ženklų pasiūlymais.
Daugiau informacijos apie šį gaminį rasite čia: Fyronas Immun.